Mintis, kad galite mėgautis maistu ir kartu lieknėti, skamba pernelyg gerai, kad būtų tiesa. Tačiau vyrauja įsitikinimas, kad kai kuriems maisto produktams apdoroti reikia daugiau organizmo energijos, nei jie suteikia. Šie maisto produktai vadinami „neigiamų kalorijų“ šaltiniais.
kas yra neigiamos kalorijos?
Norint suprasti šį reiškinį, verta suprasti virškinimo procesą. Organizmas eikvoja energiją fermentams, kurie skaido maistą, gaminti. Kuo sudėtingesnis maistas, tuo daugiau energijos reikia jam apdoroti. Pavyzdžiui, žalios daržovės ir vaisiai, kuriuose gausu skaidulų, virškinami daug ilgiau nei perdirbti pusfabrikačiai.
neigiamo kaloringumo maisto produktų pavyzdžiai
Šiems maisto produktams priskiriami salierai, agurkai, kopūstai, obuoliai, špinatai ir citrusiniai vaisiai. Pavyzdžiui, obuoliui, kurio energinė vertė 50-65 kalorijos, apdoroti organizmas gali išeikvoti iki 100 kalorijų, todėl susidaro „minusinių kalorijų“ efektas.
atšaldytas maistas ir gėrimai
Įdomi teorija teigia, kad šaltas maistas ir gėrimai verčia organizmą eikvoti energiją jiems „sušildyti“ iki kūno temperatūros. Pavyzdžiui, atšaldytai arbatai ar kavai sunaudojama apie 30 kalorijų, nors jų energinė vertė gali būti daug mažesnė.
moksliniai tyrimai
Vieno Kalifornijos universitete atlikto tyrimo metu dalyviai, kurie vartojo „neigiamo kaloringumo“ maisto produktus, numetė vidutiniškai 8-10 kg. Tačiau mokslininkai pripažįsta, kad tokį rezultatą galėjo lemti ne stebuklingos produktų savybės, o bendras mitybos pokytis: vengti riebaus ir saldaus maisto.
mitas ar tikrovė?
Klausimas, ar neigiamos kalorijos egzistuoja, ar tai tik dar vienas mitybos mitas, lieka atviras. Vis dėlto daug svarbiau atkreipti dėmesį į subalansuotą mitybą, rinktis šviežius vaisius ir daržoves ir nepamiršti fizinio aktyvumo.
Net jei „neigiamos kalorijos“ pačios savaime svorio nedegina, jos yra sveikos mitybos dalis, padedanti organizmui išlaikyti formą. Ir tegul svajonės apie neskanų desertą lieka malonia fantazija.