Trejų metų krizė – svarbus vaiko raidos etapas, kai jis pradeda suvokti savo savarankiškumą ir norą daryti įtaką jį supančiam pasauliui. Šiuo laikotarpiu dažnai pastebimi užgaidos, protestai, neigiamos reakcijos į suaugusiųjų prašymus. Kūdikis tampa užsispyręs ir savarankiškesnis, todėl iš tėvų reikia kantrybės ir supratimo. Norint sėkmingai įveikti šį etapą, svarbu žinoti, kaip teisingai reaguoti į vaiko elgesį ir padėti jam susidoroti su sunkumais.
1. negatyvizmo priežastys
Vienas iš būdingų trejų metų krizės bruožų – vaikų negatyvizmas. Vaikas gali atsisakyti bet kokio suaugusiojo pasiūlymo ar prašymo: „Nenoriu, nenoriu! Tačiau tai nereiškia, kad jis tikrai nenori daryti to, ko iš jo prašoma. Dažniausiai atsisakymo priežastis yra ta, kad iniciatyva kyla iš suaugusiojo, o ne iš paties vaiko. Šiuo laikotarpiu kūdikis bando įtvirtinti savo nepriklausomybę.
Norėdami padėti savo vaikui, galite pasiūlyti jam pasirinkimą. Pavyzdžiui, vietoj kategoriško reikalavimo galite užduoti klausimą: „Ar valgysi košę ar sriubą? arba „Ar dabar pažaisime ar skaitysime knygą? Tai suteiks vaikui situacijos kontrolės jausmą ir sumažins pasipriešinimo lygį.
2. kaip išvengti konfliktų
Kai vaikas atsisako ką nors daryti, svarbu išlikti ramiam ir nesivelti į konfliktą. Pavyzdžiui, jei jis atsisako valgyti, neturėtumėte jo priversti. Tokiose situacijose galite pabandyti procesą paversti žaidimu. Padenkite stalą lėlei ar mėgstamam žaislui ir pakvieskite mažylį paragauti maisto, tarsi patikrintumėte, ar sriuba ne per karšta lėlei. Įtraukus vaiką į žaidimą, įprastinės užduotys gali sumažinti stresą.
Be žaidimų, tėvams svarbu prisiminti, kad trejų metų krizė – laikinas reiškinys. Kai vaikas išmoks valdyti savo emocijas ir bendrauti su pasauliu, mažės negatyvizmo ir užsispyrimo priepuolių.
3. savarankiškumo formavimas
Sulaukęs trejų metų vaikas pradeda suvokti savo gebėjimą veikti savarankiškai. Dėl to jis bando viską daryti pats ir protestuoja, kai suaugusieji ir toliau už jį priima sprendimus. Šis procesas yra natūralus vystymosi etapas, todėl tėvai turėtų palaikyti kūdikio savarankiškumo troškimą.
Jūs neturėtumėte susitaikyti su frazėmis „Neliesk, aš tai padarysiu pats! kaip iššūkis ar nepaklusnumo apraiška. Tai signalas, kad vaikas yra pasirengęs naujiems pasiekimams. Svarbu suteikti jam galimybę rinktis ir dalyvauti priimant sprendimus, turinčius įtakos jo kasdieniam gyvenimui.
4. pykčio priepuoliai ir jų priežastys
Viena iš nemaloniausių trejų metų krizės apraiškų gali būti isterija. Vaikas gali juos naudoti kaip manipuliavimo būdą, išbandydamas leistino ribas. Svarbu atsiminti, kad pykčio priepuoliai yra ne būdas pakenkti tėvams, o bandymas suprasti savo emocijas ir gauti tai, ko norite.
Kad nepadidėtų pykčio priepuoliai, svarbu laikytis savo draudimų. Jei vaikui uždraudžiama ką nors daryti, ši taisyklė turėtų būti vienoda visiems šeimos nariams. Dėl nenuoseklumo vaikas gali naudoti pykčio priepuolius kaip įrankį savo tikslams pasiekti.
5. kaip susidoroti su pykčio priepuoliais
Kai pykčio priepuolis ištinka gatvėje ar viešoje vietoje, svarbiausia išlikti ramiam. Nereikia rėkti ant vaiko ar bandyti jį nuraminti jėga. Jei situacija pavojinga (pavyzdžiui, vaikas nukrito ant važiuojamosios dalies), perkelkite jį į saugią vietą ir palaukite, kol isterija praeis. Neturėtumėte bausti vaiko už jo elgesį, geriau paaiškinkite, kad jums nemalonu, kai jis taip elgiasi.
Audrai nurimus galite aptarti situaciją su vaiku. Vietoj frazių, dėl kurių jūsų vaikas gali gėdytis, naudokite teiginius apie savo emocijas: „Man buvo labai liūdna, kai negalėjai sau padėti“ arba „Aš nusiminiau, nes negalėjau tau padėti“. Tai padės vaikui geriau suprasti savo emocijas ir išreikšti jas žodžiais, o ne šaukiant.
6. Teigiamas modeliavimas
Šio amžiaus vaikai labai atidžiai stebi suaugusiųjų elgesį ir bando jį kopijuoti. Todėl tėvai turėtų būti ypač atsargūs savo veiksmais ir žodžiais. Agresijos ar susierzinimo rodymas gali sukelti panašią vaiko reakciją. Stenkitės išlikti ramūs bet kurioje situacijoje, ir jūsų kūdikis išmoks to paties.
Trejų metų krizė – sunkus, bet svarbus vaiko ir tėvų gyvenimo etapas. Kantrybės išlaikymas, jo poreikių supratimas ir pasiruošimas dialogui padės įveikti šį laikotarpį su mažiausiais emociniais nuostoliais visiems šeimos nariams.
e-news.com.ua