Kaip surogatinė motinystė keičia šeimų likimus

Daugeliui porų vaiko gimimas yra svarbiausias įvykis jų gyvenime. Tačiau realybė tokia, kad apie 15-20% šeimų susiduria su nevaisingumo problema. Šiuolaikinė medicina siūlo įvairių sprendimų, vienas iš jų – surogatinė motinystė – metodas, padedantis poroms rasti ilgai lauktą laimę.

Surogatinės motinystės esmė ta, kad moteris savo noru sutinka išnešioti ir pagimdyti vaiką kitai šeimai. Šiam procesui naudojami apvaisinti kiaušinėliai iš biologinių tėvų arba donorų. Taigi surogatinė motina atlieka išimtinai vaiko gimdymo vaidmenį, nebūdama genetine vaiko motina.

Ne kiekviena moteris gali tapti surogatine motina. Norėdami tai padaryti, turite atitikti griežtus medicininius reikalavimus: būti geros sveikatos, turėti vieną vaiką ir būti nuo 20 iki 35 metų amžiaus. Šie kriterijai svarbūs ne tik būsimo vaiko, bet ir pačios moters saugumui.

Yra dviejų tipų surogatinė motinystė: tradicinė ir gestacinė. Pirmuoju atveju surogatinė motina taip pat yra genetinė vaiko motina, nes naudojamas jos kiaušinis. Antruoju atveju vaikas nešiojamas iš embriono, sukurto iš tėvų ar donorų biologinės medžiagos. Šiuo metu gestacinė motinystė yra labiausiai paplitusi ir teisiškai apsaugota galimybė.

Nepaisant šio metodo teikiamų galimybių, požiūris į surogatinę motinystę išlieka dviprasmiškas. Vieni tai laiko išsigelbėjimu nevaisingoms poroms, kiti – moraliai abejotina praktika. Oponentai teigia, kad šis procesas gali sukelti emocinę žalą tiek surogatinei motinai, tiek vaikui, kelia klausimų dėl požiūrio etiškumo ir teisėtumo.

Tačiau daugelyje šalių surogatinė motinystė yra visiškai teisėta ir reguliuojama valstybės lygiu. Daugeliui šeimų šis būdas tampa paskutine viltimi susilaukti vaiko. Svarbiausia yra sąmoningai priimti šį sprendimą, atsižvelgiant į visus teisinius, medicininius ir moralinius aspektus.