Maisto priedas: klasifikacija ir svarba

Maisto priedai - tai medžiagos, kurių dedama į maisto produktus siekiant pagerinti jų skonį, spalvą, tekstūrą ir tinkamumo vartoti laiką. Šiandien ant maisto pakuočių galima pamatyti daugybę skirtingų pavadinimų: tirštikliai, saldikliai, dažikliai, kvapiosios medžiagos, konservantai ir kt. Svarbu suprasti, ką šie užrašai reiškia, kad būtų galima įvertinti jų reikalingumą ir saugą. Visus maisto priedus galima suskirstyti į kategorijas pagal jų atliekamas funkcijas.

Maistiniai priedai didina maisto produktų maistinę vertę. Jie gali būti naudojami gaminant maisto produktus, praturtintus vitaminais, mikroelementais, riebalais, angliavandeniais ir skaidulinėmis medžiagomis. Tai leidžia paįvairinti mitybą ir aprūpinti organizmą reikalingomis medžiagomis.

Antioksidantai naudojami siekiant pratęsti produktų šviežumą. Jie neleidžia metalams sąveikauti su maisto komponentais, o tai padeda išsaugoti spalvą ir skonį. Antioksidantai atlieka svarbų vaidmenį išsaugant maisto produktų kokybę.

Maisto produktų išvaizdą ir tekstūrą gerinantys priedai yra chelatinės medžiagos ir sekvestrantai. Jie padeda grietinėlei geriau susiplakti į putas ir padeda surauginti rauginto pieno produktus. Dėl šių medžiagų maistas tampa patrauklesnis ir lengviau valgomas.

Konservantai leidžia ilgai laikyti maistą neprarandant jo skonio ir maistinių savybių. Jau senovės žmonės konservavimui naudojo cukrų, druską ir dūmus. Šiandien džiovintiems vaisiams ir daržovėms laikyti naudojamos tokios medžiagos kaip natrio benzoatas ir actas, taip pat sulfitai ir sieros dioksidas. Propionatai apsaugo miltus ir pieno produktus nuo pelėsio.

Dažikliai suteikia produktams patrauklią spalvą. Jie gali būti natūralūs ir sintetiniai. Pastaraisiais metais, didėjant susidomėjimui sveika gyvensena, pirmenybė teikiama natūraliems dažikliams, gaunamiems iš augalų. Šie dažikliai laikomi saugesniais ir sveikesniais.

Tekstūrinės medžiagos suteikia gaminiams ypatingą tekstūrą. Pavyzdžiui, kalcis konservuotiems pomidorams suteikia tvirtumo ir stangrumo, o fosfatai minkština maisto produktus. Emulsikliai suteikia tirštumo riebiems skysčiams, o rauginės medžiagos naudojamos kepant, kad pagerintų kepinių savybes.

Saldikliai naudojami nuo seniausių laikų, tačiau siekiant sumažinti maisto produktų kaloringumą buvo sukurti dirbtiniai cukraus pakaitalai. Kai kurie iš jų yra 200 kartų saldesni už sacharozę, todėl sumažėja pridėtinės medžiagos kiekis. Šioje srityje toliau atliekami moksliniai tyrimai, siekiant sukurti geriausius variantus.

Kai kurie žmonės mano, kad visi maisto priedai yra kenksmingi. Tačiau daugelis jų yra saugūs ir atitinka sveikatos apsaugos reikalavimus. Pavyzdžiui, citrinos rūgštis, acto rūgštis, pieno rūgštis ir sacharozė yra natūralūs ekstraktai. Svarbu atskirti naudingus ir potencialiai kenksmingus priedus, pavyzdžiui, nitritus rūkytose dešrose, kurių kiekis griežtai kontroliuojamas. Dirbtinius dažiklius dažnai lengva atpažinti pagal ryškią spalvą ir kvapą.

Žinios apie maisto priedus padeda rinktis maistą turint pakankamai informacijos ir padeda palaikyti sveikatą bei gerovę.