Cukraus kiekio kraujyje poveikis apetitui

Tyrimai parodė, kad cukraus kiekis kraujyje turi tiesioginės įtakos alkiui ir potraukiui kaloringam maistui. Kai organizme sumažėja gliukozės, smegenys signalizuoja, kad reikia papildyti energijos atsargas, todėl kyla noras valgyti daugiau riebaus ir angliavandenių turinčio maisto. Ir atvirkščiai, didelis cukraus kiekis suaktyvina smegenų sritį, atsakingą už apetito kontrolę, todėl sumažėja poreikis valgyti.

Naujojo Heiveno mokslininkų komanda atliko tyrimą, siekdama suprasti, kaip gliukozės kiekio pokyčiai veikia maisto pasirinkimą. Eksperimente dalyvavo keturiolika žmonių, tarp kurių buvo ir antsvorio turinčių, ir jo neturinčių. Be pagrindinės grupės, buvo sudaryta kontrolinė grupė iš septynių žmonių.

Eksperimentas buvo atliekamas praėjus dviem valandoms po valgio. Dalyviams buvo rodomi įvairaus kaloringumo maisto produktų vaizdai, taip pat nevalgomų daiktų nuotraukos. Jų smegenų aktyvumas buvo fiksuojamas naudojant funkcinio magnetinio rezonanso tomografiją, taip pat buvo tiriamas jų jautrumas insulinui.

Tyrimo metu mokslininkai nustatė, kad kai cukraus kiekis buvo normalus, žmonės stipriau reagavo į kaloringą maistą. Tačiau kai gliukozės kiekis kraujyje pakildavo, jų susidomėjimas maistu sumažėdavo. Šis mechanizmas padeda organizmui kontroliuoti maisto suvartojimą atsižvelgiant į energijos atsargas.

Įdomu tai, kad pastebėta, jog antsvorį turinčių žmonių ši sistema sutriko. Skirtingai nei kitų dalyvių, jų smegenys nerodė ryškios reakcijos į cukraus kiekio pokyčius, o tai galėjo būti susiję su sutrikusiu jautrumu insulinui. Tai paaiškina, kodėl kai kuriems žmonėms sunkiau kontroliuoti apetitą ir kodėl jie dažniau jaučia potraukį labai kaloringam maistui.

Tyrimo rezultatai patvirtina, kad cukraus kiekis kraujyje atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant valgymą. Šios išvados gali padėti kurti kovos su persivalgymu ir nutukimu metodus, kuriais siekiama stabilizuoti gliukozės kiekį organizme.